English version

Lietuvos regioninių tyrimų institutas
Donelaičio 60, 3000 Kaunas
Tel./faks. 423251, 423725
El.paštas: lrti@lrti.lt

Lietuvos regioninių tyrimų institutas

Projektai

Studijos "Lietuvos respublikos kurortų raidos koncepcija" santrauka

Studijos tikslas - įvertinti kurortų vietą ir reikšmę ekonominiame ir socialiniame gyvenime bei pateikti jų raidos perspektyvas.

Lietuvos kurortų raida

Šiuo metu teisinė aplinka nėra palanki kurortų plėtrai: nėra aiškios kurortų vystymo politikos, neįformintas teisinis kurortų statusas, neparengtas Kurortų įstatymas.
Šalies ūkio pertvarka bei ekonomikos nuosmukio ir augimo periodai turėjo didelės įtakos Lietuvos kurortams
Druskininkai tapo merdinčiu miestu, nes dideli srautai iš buvusių TSRS respublikų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Kurortas liko orientuotas tik į sanatorinį gydymą, todėl, žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su didelėmis problemomis susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas miestas.
Birštonas tarybiniais metais buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių visos TSRS mastu. Vėliau mietas susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir Druskininkai. 
Palanga, iki 1988 m. lepinta ypatingai dideliu turistų srautu, vėliau ištuštėjo ir vėl ėmė atsigauti tik 1993-1994 m. Nors Palangoje yra 7 sanatorijos, tačiau miestas iki 1990 m. nebuvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą. Pastaraisiais metais šis kurortas įgavo triukšmingo vasaros pramogų miesto įvaizdį.
Neringa visais laikais buvo nuošalus, į ramų poilsį orientuotas prestižinis kurortas. Šio kurorto bruožus formuoja savita gamtinė aplinka. Pastaraisiais metais susiformavo įvaizdis, kad Neringa yra aukštesnio lygio pajamas turinčių Lietuvos gyventojų bei Vokietijos turistų poilsio vieta.

Lietuvos kurortų būklė

Įvertinus turimus duomenis, galima teigti, kad bendra Lietuvos kurortų darbo rinkos būsena yra liguista. Tai puikiai atspindi tokie rodikliai, kaip darbingo amžiaus gyventojų skaičius, bedarbių skaičius, nedarbo lygis.
Studija rodo, kad ligonių kasų finansavimas, skiriamas sanatoriniam gydymui, mažėja, todėl sanatorijos, norėdamos išgyventi, turėtų orientuotis į komercinių pacientų aptarnavimą.
Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšų stoka. Siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, ją būtina renovuoti.
Lietuvos kurortuose vertingiausi yra gamtiniai rekreaciniai ištekliai, o kultūriniai, demografiniai bei socialiniai ištekliai juos papildo, sustiprindami konkurentabilumą turizmo rinkoje. 
Atvykstamojo turizmo srityje pastebimas grįžimas į gamtą, individualių poreikių akcentavimas, individualaus turizmo plėtra, didėjantis turistų savarankiškumas ir patirtis.
Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestų ir apylinkių rekreaciniai-turizmo ištekliai ir lankytojų poreikiai yra gana gerai tarpusavyje suderinami.

Studijoje apibrėžtos Lietuvos kurortų privalumai ir trūkumai, identifikuotos galimybės ir pavojai.

Bendros visų Lietuvos kurortų problemos:
Neišnaudojami gamtiniai rekreaciniai, etnokultūriniai ištekliai
Fizinis ir moralinis rekreacinių įstaigų turto nusidėvėjimas
Žema paslaugų teikimo kultūra
Neišvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra
Trumpas kurortinis sezonas
Pasyvus kurortų marketingas
Informacijos stoka
Atskirų sričių valdininkų žema kvalifikacija, iniciatyvos stoka
Kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas
Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka

Druskininkams būdingos problemos:
Aukštos paslaugų kainos esamai paslaugų kokybei
Didžiausias nedarbo lygis
Nemuno užterštumas
"Muselių" problema

Birštonui būdingos problemos:
Birštono, kaip kurortinio miesto, nepopuliarumas
Neišnaudojama sanatorijų bazė
Santykinai didelis pensinio amžiaus gyventojų skaičius

Palangai būdingos problemos:
Santykinai didelis nedarbo lygis

Neringai būdingos problemos:
Susisiekimo su žemynu problemos
Netolygiai išvystytos gyvenvietės
Kuršių marių vandens užterštumas

 Lietuvos kurortų vizija:

LIETUVOS KURORTAI - išskirtinės reikšmės Lietuvos Respublikos teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines paslaugas žmonių sveikatos atstatymui bei poilsiui ir turinčias aukštą pridedamąją vertę, formuojantys šalies įvaizdį.

Studijoje numatytos pagrindinės kurortų funkcijos: 

•  rekreacinių paslaugų teikimas Lietuvos ir užsienio gyventojams; 

•  šalies įvaizdžio formavimas;

•  nacionalinio produkto didinimas, kuriant produktą su aukšta ekonomine verte.

Lietuvos kurortų raidos koncepcijoje numatomi šie pagrindiniai valstybės lygmenyje spręstini uždaviniai:

1. Įteisinti išskirtinį kurorto statusą, papildant LR teritorijos administracinių vienetų įstatymą kurorto sąvokos apibrėžimu. 

2. Parengti Kurorto įstatymą ir jį suderinti su veikiančia įstatymine baze:

• priimant atitinkamas įstatymų pataisas dėl kurortų savivaldos savarankiškumo padidinimo,

• priimant įstatymų pataisas kurortų vystymui palankios mokesčių politikos formavimui,

• formuojant palankią verslo aplinką kurortų infrastruktūros vystymui.

3. Savivaldybių biudžeto formavimo metodikoje įvesti koreguojančius biudžetą rodiklius, kurie įvertintų kurortų specifiką bei jų išskirtines funkcijas.

4. Į valstybės investicijų programą svarbos tvarka įtraukti kurortų traukos centrų, kitų infrastruktūros objektų investicinius projektus.

5. Nacionaliniame plėtros plane vienu iš prioritetų numatyti kurortų plėtrą.

6. Prie Vyriausybės įsteigti organizacinę struktūrą, kuruojančią kurortų valdymo klausimus (siūloma prie Ūkio ministerijos).

7. Sanatorijų turtinės priklausomybės ir privatizavimo problemų sprendimo organizavimą pavesti kurortų savivaldybėms. 

8. Integruoti kurortinį gydymą į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą.

9. Keisti sanatorinio gydymo paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, kainodaros politiką, efektyvinant išlaidų panaudojimą.

10. Aktyvinti atvykstamojo turizmo rinkodarą:

• parengiant atvykstamojo turizmo vystymo marketingo planą;

• vystant turizmo informacinę bazę;

• dalyvaujant tarptautiniuose turizmo plėtros projektuose;

• sudarant tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo turizmo srityje. 

11. Spręsti natūralių gamtinių rekreacinių išteklių apsaugos ir sanitarines problemas.

12. Atgaivinti kurortologijos mokslinius tyrimus ir išplėsti rekreacijos specialistų ruošimą.

Pritarus Vyriausybei konceptualiems kurortų plėtros uždaviniams, sekančiame etape reikėtų sudaryti Strateginį kurortų plėtros planą kiekvieno uždavinio įgyvendinimui su įvykdymo terminais, atsakingais vykdytojais bei finansinių išteklių poreikiu. Strateginio plano įgyvendinimui turi būti parengta monitoringo sistema.
Manytume būtų tikslinga, svarstant pagrindinius plėtros uždavinius, valstybės lygmenyje aptarti ir atskirų kurortų plėtros vizijas, pagal kurias išryškėja jų specifika.

Studijoje suformuluotos atskirų Lietuvos kurortų raidos vizijos.

DRUSKININKAI - tarptautinis rekreacijos centras, orientuotas į kurortinį gydymą su gerai išvystyta infrastruktūra, maksimaliai išnaudojantis gydomuosius gamtinius išteklius, etnokultūrinį ir istorinį potencialą.
Plačiau apie Druskininkų kurorto vystymo strateginės kryptis, uždavinius ir jų įgyvendinimą

BIRŠTONAS - integruoto turizmo ir modernaus sanatorinio gydymo kurortas; Lietuvos pietvakarių turizmo verslo centras.
Plačiau apie Birštono kurorto vystymo strateginės kryptis, uždavinius ir jų įgyvendinimą

PALANGA - tarptautinis aktyvios rekreacijos pajūrio kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją su išvystyta šiuolaikine paslaugų infrastruktūra.
Plačiau apie Palangos kurorto vystymo strateginės kryptis, uždavinius ir jų įgyvendinimą

NERINGA - prestižinis pajūrio kurortas su išvystytu verslo ir kultūriniu pažintiniu turizmu, racionaliai panaudojantis unikalius gamtinius, etnokultūrinius išteklius.
Plačiau apie Neringos kurorto vystymo strateginės kryptis, uždavinius ir jų įgyvendinimą