|
Lietuvos
regioninių
tyrimų
institutas |
Lietuvos
regioninių
tyrimų
institutas |
|
Publikacijos, pranešimai Pranešimas
konferencijoje
Informacinė
visuomenė
2001
ir
Investuotojų
lyga. LIETUVOS ŠANSAS PANAUDOTI NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ PARKUS ŠALIES EKONOMIKOS ESMINIAM MODERNIZAVIMUI Lietuvos regioninių tyrimų instituto direktorė doc.dr. Rita Bagdzevičienė,
Lietuvos regioninių tyrimų institutas, išaugęs Kauno technologijos universiteto bazėje yra vienas iš pionierių, sistemiškai pradėjęs tirti Lietuvos ekonomiką bei kitas šalies plėtros sritis regioniniu principu. Dabartiniu metu mes jungiame ne tik praktinius bei mokslinius regionų plėtros tyrimus, bet ir studijas bakalaurų, magistrų, doktorantūros lygmenyse. Mūsų teoriniai ir praktiniai tyrimai patvirtina pasaulio ekonomikos plėtros tendenciją, kad efektyvią nacionalinę ekonomikos politiką galima formuoti tik remiantis vietinių galimybių ir perspektyvų analize bei jų panaudojimu. Pasaulio ekonomikos globalizacijos ir regionalizacijos santykis. Visame pramoniniame pasaulyje šiuo metu vyksta dideli globaliniai pokyčiai - visaapimanti ekonomikos restruktūrizacija, spartus technologijų vystymasis, visuomenės perėjimas iš industrinės į postindustrinę, "informacinės visuomenės" stadiją. Kartu su globalizacija vyksta ir kitas, iš pažiūros priešingas šiam regionalizacijos procesas. Regionalizmo globalinėje ekonomikoje iškilimas rodo mažėjantį tradicinės nacionalinės valstybės vaidmenį. Abipusiai susijusius nacionalinės valstybės įtakos mažėjimo ir regionalizmo iškilimo procesus atitinka pokyčiai politinėje ir socialinėje - ekonominėje perspektyvoje, pereinant nuo nacionalinės prie regioninės skalės. Regionai užtikrina aktyvaus, strateginio vystymosi potencialą artimesniame, vietiniame lygyje. Jie siekia užsiimti savo nišą globalioje ekonomikoje, organizuojasi, kuria savo strategijas, mobilizuojasi ir galiausiai kuria savo ateitį, remdamiesi aukštomis technologijomis. Tyrimų centrų ir technologijų inovacijų vystymasis skatina visuomenės perėjimą į post-industrinę stadiją. Vystymasis integruotoje technologinėje bazėje suteikia regionams galimybę gauti žymią naudą. Ekonomine nauda iš aukštų technologijų jau naudojasi daugelis regionų užsienyje. Optimalią galimybę regionui išsaugoti ir didinti jo ekonominį pranašumą suteikia technologijos ir žinių bazės sintezė per bendravimo ryšius. Regiono žinių bazė yra integralus naujos globalinės regionalizacijos teorijos
komponentas. Iš tiesų, senas požiūris į vystymąsi iš pramoninės bazės pozicijų pripažįstamas
ribotu. Regionai turi ieškoti tinkamų vystymosi alternatyvų, turinčių labiau diversifikuotą pagrindą. Tie regionai, kurie siekia pozicionuoti save globalinėje
arenoje, neturi laukti paradigmų pokyčio, bet būti aktyvūs, vykdant savo plėtros politiką ir stiprinant bei diversifikuojant savo ekonominę bazę. Naujas požiūris į žinių svarbą vis labiau įsigali, pakeisdamas gamybos, kaip ekonominio regiono
pagrindo, suvokimą. Kadangi nacionaliniai barjerai mažėja, atitinkamai netenka prasmės tradiciniai geografinės vietos ir išdėstymo
privalumai. Vietoje jų esminiais tampa žmogiškieji, technologiniai ir kultūriniai ištekliai.
Kaip metodai potencialiai plėtrai, paremtai žinių
pagrindu, išskiriamos trys pagrindinės
strategijos: Regionas kaip geografinis vienetas tarnauja esminiu atramos tašku žiniomis paremtai plėtrai. Globalizacijos amžiuje tai yra regionas, kuris turi ir valdo infrastruktūrą, įskaitant reikalingus fizinius, ryšių, gamybos ir žmogiškuosius elementus, reikalingą inovacijų, gamybos ir mokymo skatinimui. Infrastruktūra, paremta žiniomis, skiriasi nuo tos, kuri buvo ankstyvajame pramoniniame amžiuje, nes dabar fokusuojamasi į vystymui orientuotas žinių priemones, tokias kaip universitetai, technologiniai kompleksai, kultūriniai objektai. Regionams, vystantiems savo žinių bazę, taikoma "besimokančio regiono" sąvoka. Kaip sako pavadinimas, šie regionai veikia kaip žinių ir idėjų surinkėjai ir saugyklos. Jie kuria tokią aplinką ir infrastruktūrą, kuri skatina žinių, idėjų ir mokymo srautų generavimą. Besimokantys regionai yra didėjančios svarbos inovacijų ir ekonominio augimo šaltiniai ir globalizacijos varikliai. Žiniomis pagrįstų besimokančių regionų plėtra paremta atviru bendravimu. Toks pagrindas suteikia optimalią galimybę suprasti bendruomenės poreikius. Sėkmingas bendravimas reikalauja suformuoti horizontalius ryšius tarp visų regiono segmentų. Ryšiai skatina sukūrimą informacijos ir komunikacijų tinklo, kurio dėka gali būti priimami sprendimai ir atliekami veiksmai. Daug regionų jau pripažįsta žinių bazės, kaip ateities ekonomikos pagrindo, svarbą. Kad užimtų savo nišą globalinėje ekonomikoje, jie dirba, specializuodamiesi atskirose žinių bazės srityse. Savo ruožtu žinios veikia kaip stimulas post- industriniam regionui, lenktyniaujančiam dėl globalinio pripažinimo, sudaro sąlygas keisti savo struktūrą, kad sudarytų optimalias galimybes žinių kaupimui. Mokslo technologiniai parkai - žinių visuomenės kūrimo centrai. Jau 6-to dešimtmečio pradžioje JAV mokslininkai ir verslininkai suprato, kad kiekvienos šalies moderni ir į ateitį orientuota ekonomika savo sėkmę sieja su technologine baze. Konkurentabilios įmonės ir regionai šiandien negali būti įsivaizduojami be nenutrūkstamų technologinių naujovių iškėlimo. Modernios technologijos politika praktiškai turi remti technologinius sugebėjimus, kuriems priklauso inovacinių produktų ir paslaugų struktūros vystymas. Tai, kad vienoje vietoje sukoncentruoti tam tikri gabumai ir kompetencija technologijos - komercijos - mokslo parkuose, yra svarbi technologinės politikos dalis, kuri kuria pagrindą svarbioms technologijoms ir technologinio parko kultūrai. Pirmasis mokslinis technologinis parkas buvo įkurtas 1951 metais Stanforde, Kalifornijos valstijoje, JAV. Pritaikę amerikiečių patirtį MTP atkeliavo į Europą bei kitas šalis. Kiekviena valstybė JAV išbandytą modelį prisitaikė savo ekonominei ir socialinei aplinkai. Pagal amerikiečių modelį mokslo ir technologijų parkai dažniausiai yra įsikūrę universitetų (mokslo institutų) teritorijoje, siekiantys išvystyti aukšto lygio technologijas, apjungdami tyrinėtojų grupes, laboratorijas, institutus, mažas inovacines firmas ir atskirus verslininkus. Paskutiniu metu pagal literatūros šaltinius JAV veikia virš 150 mokslinių technologinių parkų, pasaulyje - apie 500. Japoniškas mokslo ir technologijų parkų modelis vadinamas Technopoliu. Jis kiek skiriasi nuo amerikietiško. Technopolis tai gigantiškas kompleksas, miesto tipo struktūra, kuri gali apimti keletą regiono miestų, kuriuose išdėstyti įvairaus tipo technologiniai parkai. Tokių struktūrų pasaulyje yra vienetai. Technopoliuose sukoncentruotos didelės įmonės, jų mokslo laboratorijos, universitetai, mokslo tyrimų institutai, aukštų technologijų įmonės, įmonės, teikiančios technologijų perdavimo paslaugas. Technopoliuose yra ir gyvenamieji regionai, kuriuose apgyvendinami Technopolio darbuotojai, aptarnaujantis personalas. Tokios struktūros tikslas - sukurti naujos rūšies socialinę, miesto tipo ir į darbo vietų kūrimą bei koncentravimą orientuotą organizaciją, pritraukiančią naujus finansų ir žmonių išteklius. Šios ypač išvystytos infrastruktūros gali pasiteisinti tik stabiliame socialiniame, ekonominiame ir politiniame kontekste. Mokslinių technologinių parkų svarba Lietuvos ekonomikos plėtroje Mokslinių technologinių parkų kūrimo praktika Lietuvoje, kaip žinome, kol kas labai menka. Jei kalbėti apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, galima paminėti Vilniaus mokslinį technologinį parką, kuris jungia 35 smulkias ir vidutines įmones su 250 dirbančiųjų. Šis parkas siūlo techninę aplinką inovaciniam verslui, modernią mokslinių institutų įrangą, verslo vystymo konsultacijas ir pan. LŽUŪ mokslo ir technologijų parko paskirtis - kelti kaimo kultūros lygį propaguojant mokslo naujoves ir diegiant naujas technologijas, tobulinti žemės, vandens ir miško ūkio specialistų kvalifikaciją, skatinti kaimo verslų plėtojimą. Mokslinių technologinių parkų vieta šalies ekonomikos plėtroje galėtų būti žymiai didesnė. Atlikti regioniniai ir sektoriniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad problemų, kurias galima būtų spręsti panaudojant technologinius parkus, ratas labai platus: nuo nedarbo lygio mažinimo iki aukštų technologijų vystymo ir jų diegimo. Mūsų šalis, kaip ir daugelis buvusios sąjungos narių, turi skaudų palikimą dėl specializuotų gamybinių jėgų, orientuotų didelės šalies ir tuometinės tarptautinės rinkos paklausai, išdėstymo atskiruose miestuose. Išbalansuoti miestai dėl pasikeitusių ekonominių santykių, niekuo nekalti dėl pagrindinių ekonominių veiklų specifiškumo, palikti likimo valiai. Lietuvos ūkio restruktūrizavimas, atsižvelgiant į regionų specifiškumą, turėjo būti, tačiau nebuvo, o dabar turėtų tapti prioritetiniu valstybės ekonominės politikos uždaviniu. Lietuva neturi turtingų gamtos išteklių, natūralių energijos šaltinių, tačiau turi pakankamą intelektualinį potencialą naujų technologijų vystymui. Kalbant INFOBALT konferencijos tematikos kontekste, ypatingai reiktų pabrėžti informacinių technologijų plėtrą, kaip vienų iš pagrindinių instrumentų, kuriant žinių visuomenę regionuose. Specializuoti informaciniai technologiniai parkai, arba šios paskirties įmonių išplėtimas esamuose ar kuriamuose moksliniuose technologiniuose parkuose, galėtų padėti suformuoti šalies regionų plėtros informacinę infrastruktūrą. Kartu su Lietuvos žemės ūkio universitetu inicijavome mokslo programą: "Regionų plėtra: metodologija, praktika ir perspektyvos ES kontekste" (koordinatorė doc.dr Rita Bagdzevičienė), kurios vykdymui pritarė Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Joje numatyta atlikti visa eilė uždavinių, kurie galėtų tapti teoriniu pagrindu informacinio technologinio parko įkūrimui. Lietuvos universitetai paruošia Europos lygio informacijos technologijų specialistus, o kūrybingumu, darbštumu ir kruopštumu mūsų žmonės įrodo, kad jie gali sukurti ne blogesnius programinius produktus negu pasaulinio lygio firmos. Tačiau Lietuvoje pastebimas informacinių technologijų srities specialistų "protų nutekėjimas" į užsienio kompanijas. Pagrindinė šio neigiamo veiksnio priežastis yra sunkios sąlygos pradėti profesionalius darbus informacijos technologijų srityje: Lietuvos verslininkas yra nemokus tokioms technologijoms, o valstybės parama per maža. Be to, konkuruoti su žinomų firmų programiniais produktais Lietuvos programuotojų įmonės yra per smulkios. Informacinių technologijų verslas, jeigu jis būtų išvystytas, iš tiesų, sukurtų daug darbo vietų ir jo produktai būtų eksportabilūs. Kuriame Lietuvos regione būtų galima įkurti informacinių technologijų parką? Pasaulio patirtis rodo, kad aukštų technologijų parkai efektyviausiai veika ten, kur turimas pakankamas kvalifikacinis potencialas arba jo galima pritraukti iš kitų regionų. Vis dažniau pasigirsta diskusijos dėl Visagino išvystymo aukštu technologijų regionu. Manyčiau reiktų atlikti tikslinį šiuo klausimu tyrimą, kuris įvertintų, kuris regionas labiausiai pasirengęs tapti aukštų technologijų, tame tarpe ir informacinių technologijų parku. Kokio turto ir investicijų pagrindu galimas parko įkūrimas? Visame pasaulyje inovacinių struktūrų kūrime dominuoja valstybė. Be valstybės intervencinės finansinės paramos bei jos garantavimo užsienio investicijoms, kooperuojant lėšas, realiai mokslinių technologinių parkų kūrimo idėja pasiliks šios gražios konferencijos aidu sekančioms mokslininkų ir praktikų
diskusijoms. |
